šveistorius

ךveistõrius (hibr.) sm. (2) KŽ; TŽIV402 žr. šveistykla: Plėgą (baudimą) tą prasiradėlis … tur iškentėti ar čia ant žemės, argi numiręs šveistoriuje A1883,295. Ir kitus traukit iš šveistoriaus, tiktai patys neinlįskit pragaruosne Gmž.